Aš nenoriu sportuoti. Niekada. Bet sportuoju
Šis tekstas nebus apie apie raumenų tonusą, svorio metimą ar kalorijų deginimą. Jis bus apie moterį (40 m.) ir priežastis, kodėl ji reguliariai sportuoja.
Visada buvau ta, kuri rinkosi nesportuoti. Mokykloje esu turėjusi kūno kultūros neįskaitą, nes tiesiog nevaikščiojau į pamokas. Universitete, buvo kažkas panašaus, atsiskaityti kūno kultūrą semestro pabaigoje važiavau pas dėstytoją į Čiurlionio gatvę, nes dėl tokių skolininkų kaip aš ji į Saulėtekį nevažiavo.
Būtų galima diskutuoti apie tai, kad meilės reguliariam sportui nepridėjo infrastruktūros mokykloje ir universitete nebuvimas. Kūno kultūros normatyvai. Kas atsimena 30 atsilenkimų per 30 sekundžių? Greičiausiai prisidėjo ir tai, kad savo aplinkoje nemačiau sportuojančių žmonių.
Meilės sportui neatsinešiau į suaugusiojo gyvenimą. Taip, buvo ilgesnių ir trumpesnių etapų, kai lankiau pvz. kineziterapines mankštas. Po jų trečias nėštumas praėjo be jokio nugaros skausmo. Ir tai galėjo būti signalas man, kad sportuoti verta. Bet kūdikis namuose ir visi kiti svarbesni dalykai, nustūmė reguliarų sportą į kažkelioliktą planą.
Teisybės dėlei reikia paminėti, kad per savo gyvenimą lankiau jogą, kalanetiką, pilates, bėgiojau savarankiškai (nuo šito mane susuko radikulitas), sportavau pagal youtube namuose. Bet viskas buvo laikina.
Kaip pradėjau sportuoti reguliariai?
Pradėjau ne nuo sporto, o nuo informacijos, kurią didžiuliais kiekiais praėjusius porą metų gėriau į save. Apie moters kūno pokyčius po 35 ir kaip svarbu, jei nori senti sveika, stipri ir energinga, išlaikyti ir net didinti savo raumenų masę. Man ši informacija buvo signalas, kad reguliari fizinė veikla gali būti ne tieisog laiko praleidimas, ar sportavimas, nes taip reikia.
Treniruoju save į reguliarų sportą žiūrėti kaip į investiciją. Investicija į save po dvidešimties, trisdešimties metų. Kai norėsiu būti stipri, energinga ir sveika. Ir galėsiu, nes sportuoju dabar.
Atradau funkcines treniruotes. Kartu su trenere ir grupe stipruolių sportuoju jau beveik metus. Šiandien, kai rašau šį tekstą, dariau pratimą su 28 kg gira. Buvo sunku, bet malonu.
Ar matau rezultatą?
Taip. Pirmiausia kasdien man nebeskauda kūno. Iki pradėdama reguliariai sportuoti, kiekvieną mėnesį ėjau į masažą. Vizitas pas auksinių rankų Maksimą (labai jį rekomenduoju ir jums!) porą metų buvo tarsi gelbėjimo ratas mano sustingusiam ir dažnai skaudančiam kūnui. 100 eur, dvi valandos ant masažinio stalo ir išeinu kaip nauja iki kito mėnesio.
Dabar 100 eur nukeliauja treniruočių abonementui. Maksimo nemačiau jau pusmetį.
Kovo viduryje su šeimyna buvome viename iš Druskininkuose veikiančių SPA. Mėgstu jį, nes įsivaizduoju, kad baseino ir pirčių erdvės prietemoje, mano celiulitas matosi mažiau (tipo kažkas į jį žiūri?!).
Toje prietemoje, eidama iš baseino į pirtį aš atkreipiau dėmesį į savo kojas. Jei tiksliau - šlaunis. Jei dar tiksliau - į keturgalvius savo šlaunų raumenis. Jie matėsi, kiekvieną kartą man žengiant žingsnį! Na, bent aš juos mačiau. Ir dar pagalvojau - “oho, anksčiau jų čia nebuvo!”.
Vis prisimenu savo močiutę Anelę, kurios vardu pavadinau projektą skirtą moterims. Galvoju apie tuos paskutinius 10-15 jos gyvenimo metų, kuriuos praleido lauką matydama tik pro ketvirto aukšto langą. Nes nulipti laiptais žemyn, o ką bekalbėti apie užlipimą į viršų, ji neturėjo jėgų. Kai skauda kojas, nueiti toliau nei virtuvė - iššūkis. Pačioje gyvenimo pabaigoje - neįmanomas dalykas.
Nežinau močiutės visos sveikatos istorijos, kodėl jai skaudėjo kojas, kodėl jos smirdantys tepalai nepadėjo, bet žinau vieną - aš noriu sau kitokios senatvės. Noriu savęs stiprios dabar. Aš noriu eiti, patirti, galėti ir turėti viskam jėgų. Ir tikiu, kad reguliarus sportas, ištvermės didinimas ir raumenų stiprinimas dabar yra tas kelias.
Kaip pradėti reguliariai sportuoti?
Žinoti savo kodėl. Mano kodėl yra jau minėta investicija į sveikesnę senatvę. Sportuoju dabar, kad jausčiausi gerai. Dabar ir po 20 metų.
Išbandyti įvairias sporto rūšis. Daug sporto klubų ar sporto užsiėmimų siūlo nemokamas, arba žymiai pigesnes pirmąsias treniruotes. Gal verta užsirašyti? Youtube turbūt yra visų įmanomomų sporto šakų treniruotės. Sporto prekių parduotuvėse ir net Vinted gali nusipirkti treniruotėms reikalingą įrangą. Viskas yra čia pat reikia tik noro.
Išsiaiškinti kaip sportuoti smagiau - namie, sporto klube, vienam, su kompanija? Gal turi senokai sportuojančią draugę ir gali įsiprašyti į kompaniją? O gal antra pusė mankštinasi namuose dar nuo pandemijos pradžios (taip daro mano antra pusė) ir tereikia prisijungti.
Sek sportuojančius žmones socialiniuose tinkluose. Nors aš šiuo metu socialinių tinklų vengiu, bet įkvėpimui - rask žmonių, kurie sportuoja ir apie tai kalba. Ne profesionalių sportininkų, net tokių kaip mes, sprtuojančių dėl savęs. Mane labai įkvepia Sandra.
Vis grįžk prie savo kodėl. Tai bus svarbiausia priežastis paimti save už rankos ir pajudinti užpakaliuką. Ar kokią kitą vietą :))
Ką daryti, jei tingi?
Jei kodėl neužtenka, arba jis nėra toks motyvuojantis kaip norėtųsi, yra dar keli triukai, kurie veikia man.
Tikrai padeda susimokėti pinigus, įsipareigoti finansiškai ir užsiregistruoti į treniruotes iš anksto. Žinau, kad kartais tai neveikia, bet man labai padeda sportavimas mažoje grupėje ir įsipareigojimas prieš trenerę.
Stebėti save kai nejudi. Stebėti save kai judi. Kokia būsena malonesnė? Kaip kūnas jaučiasi geriau. Išduosiu, kad jis tikrai geriau jaučiasi pastoviam judesyje. Užfiksuoti pokytį ir primintį sau apie jį, tada, kai labiausiai nesinori.
Ką man reiškia sportuoti reguliariai?
Jaustis gerai savo kūne. Žinoti, kokia stipri aš esu ir galiu būti. Jausti tvirtėjantį savo kūną. Jausti, kaip regulairus sportas teigiamai veikia mano sveikatą. Ne tik fizinę, bet ir psichiologinę. Esu geresnės nuotaikos. Miegu geriau. Turiu daugiau energijos.
Jausti pokytį, net jei jis nematomas išorėje. Per metus gan regulairaus sporto man nukrito vienas kilogramas svorio. Ir tai, jis nukrito tada, kai tris dienas gulėjau lovoje nuo antibiotikų raižomu pilvu ir negalėjau valgyti.
Tikslo numesti svorį aš neturėjau. Bet kūnas vizualiai yra tikrai pasikeitęs - sutvirtėjęs ir, kaip sako mano vyras - sumažėjęs. Pati sumažėjimo nei rūbų dydyje, nei svarstyklių rodomuose skaičiuose nepastebėjau. Bet kaip ir sakiau, ne toks buvo tikslas. Jaučiu savo stiprėjantį ir tvirtėjantį kūną. Jaučiu, kad nepasportavus kažko trūksta. Miegu gerai ir jaučiuosi gerai. Man tiek užtenka.
Pradėdama reguliariai sportuoti aš turėjau vieną tikslą - senatvėje išvengti kūno skausmo. Ši motyvacija iki šiol mane stipriai palaiko ir net nereikėjo sulaukti senatvės, kad pamatyčiau pokytį.
Kai pagalvoju, dar prieš metus vienintelis mano sportas buvo šuniukų vedžiojimas ryte ir vakare. Šiandien aš laukiu kassavaitinių treniruočių ir turiu raumenis. Turiu stiprėjantį kūną. Noriu, kad tai tęstųsi. Linkiu kiekvienam to paties.
Nuo birželio, visai vasarai (o gal ir ilgiau) palieku socialinius tinklus. Planuoju Substacke dalintis vasaros kelionėmis, malonumais, atradimais ir akimirkomis iš savo gyvenimo. Palaikykime ryšį čia! Prenumeruokite ir pasidalinkite su drauge ❣️