Pradžioje privalau atsiprašyti mano ištikimiausių skaitytojų - testavau galimybę tik aktyviausiai skaitantiems išsiųsti laišką, tai taip gavosi, kad šios savaitės tekstą gaunate du kartus.
———
Šis mano tekstas yra dvidešimtas nuo tada kai pradėjau rašyti Substack, aštuntas nuo tada kai išėjau iš darbo ir nusprendžiau grįžti į save. Pagal mano planą, kurį labai abstrakčiai susidėliojau šįryt, iki vasaros pabaigos Kasdienybės malonumai pasipildys dar mažiausiai 26 tekstais.
Šiandien noriu pasidalinti tuo, kuo gyvenu, tarsi mini dienoraščio įrašu apie tai, kas yra mano dienos, svajonės, norai ir mintys. Taip pat ir apie tai, apie ką bus tie 26 tekstai vasarą.
Kuo gyvenu dabar?
Pirmiausia džiaugsmu (tuo momentu, kai pamačiau paminėta save ir savo Substack pašokau iš laimės, tokia jau aš esu). Arijus Žakas pasidalijo ryškiausiais lietuviais Substack’e. Rekomenduoju paskaityti įrašą, gal atrasite sau artimą skaitinį. Beje, prisiminiau, kad vienuose pirmųjų Arijaus mokymų apie tai kaip veikia FB ir kiti socialiniai tinklai buvau turbūt prieš mažiausiai 7 metus. Kaip tas laikas taip greit eina?
Antra - maudynėmis. Mes jau atidarėme maudymosi ežere sezoną. Nesimaudėm lygiai pusmetį nuo paskutinių maudynių ir pirmą kartą balandžio 18 dieną įlindom į vis dar labai šaltą ežerą. Antrą Velykų dieną buvo jau geriau (ir ežeras buvo kitas), buvo ne tik mažiau šalta, bet ir sugebėjau truputį paplaukti.
Dar šiuo metu esu labai išsiilgusi judesio. Turėjau praleisti mėnesį savo treniruočių ir tai labai pasijuto. Nuo praėjusio rugpjūčio lankau funkcines treniruotes, sportuoju su svoriais ir esu labai patenkinta atradusi savo sportą. Bet kovo pabaiga ir balandis buvo sudėtingi tiek dėl kelionės į Kopenhagą, tiek iškart po jos sekusios žandikaulio operacijos. Tai pagaliau, atsigavusi kitą savaitę jau grįžtu sportuoti.


Negaliu sakyti, kad nejudu visiškai. Su mažaja kasdien stengiamės išeiti ir pažaisti badmintoną. Buvome laipioti sienomis. Daug vaikštau. Bet nei viena ši veikla man kolkas neatstojo reguliarių treniruočių du kartus per savaitę. Labai laukiu grįžti gal pagaliau ir kettlebell swing išmoksiu taisyklingai daryti :))
Mano darbai
Kažkur turbūt esu minėjusi, kad mano eksperimentas eiti į samdomą darbą buvo man labai gera pamoka. Supratau, kad noriu dirbti tomis sąlygomis, kurios tinka man, pildyti savo svajones, o ne kitų užgaidas ir įsivaizdavimus. Šiuo metu jaučiu, kad ramiu ir užtikrintu žingsniu žengiu į laisvadarbystę. Žinau kur yra mano stiprybės ir gebėjimai - tam labai pasitarnavo darbo pokalbiai, į kuriuos ėjau praėjusių metų pabaigoje. Taigi, noriu tai ką žinau ir galiu geriausiai pritaikyti padėdama kūrėjams ir verslams. Pradedu nuo naujienlaiškių, nes tikiu, kad tai šiuo metu geriausias būdas kurti ir palaikyti ryšį su auditorija, klientais ir tiesiog tais, kuriems jūs rūpite. Ir labai geras būdas sumažinti savo priklausomybę nuo socialinių tinklų ir jų algoritmų.
Jei norite pradėti rašyti naujienlaiškį, kviečiu užpildyti anketą ir registruotis pažintiniam skambučiui.
Žinau, kad dažnai naują bendravimo kanalą, kuriam reikia daugiau techninių žinių, nei soc. tinklų paskyros sukūrimas, daugelis atidėlioja būtent todėl, kad nežino kaip. Aš žinau ir galiu jums padėti. Ir matau labai daug prasmės lėtoje, gilesnėje, kitokioje komunikacijoje.
Nuo gegužės, du kartus per mėnesį, antradieniais publikuosiu tekstus, skirtus mano laisvadarbystės kelionei fiksuoti. Dalinsiuosi savo baimėmis, nenorais, atradimais ir pirmais kartais.
Noriu šią kelionę dokumentuoti dėl savęs, kad stebėčiau savo progresą ir padėčiau sau nemesti visko pirmam sunkumui pasitaikius. Taip pat tikiu, kad skaitančių tarpe atsiras tokių kaip aš - besimokančių save parduoti, jaučiančių nerimą, bet labai norinčių įdarbinti savo žinias ir gebėjimus. Pirmo teksto laukite jau gegužės 6 dieną.
Taigi, nuo gegužės kiekvieną mėnesį jus pasieks 6 mano tekstai. Du skirti dokumentuoti kaip man sekasi dirbti ir užsidirbti, likę keturi kaip ir iki šiol, penktadieniais, apie kasdienius malonumus, atradimus, suvokimus ir dar kažką, ką sugalvosiu pakeliui. Visi tekstai ir toliau bus nemokami. Kviečiu mano kūrybą paremti pavaišinant mane kava. Taip pat parašykite komentarą, pasidalinkite mano tekstais su tomis, kurioms mano mintys būtų aktualios.
Vasaros planai ir svajonės
Šiandien balandžio 25 diena. Pavasario liko kiek daugiau nei mėnuo. Tada - vasaros atostogos, kelionės, vaikų stovyklos. Mūsų šeimos dar laukia dešimtos ir vienuoliktos klasės egzaminai.
Greičiausiai šią vasarą ir vėl porą savaičių būsime Budapešte, gali būti, kad jau paskutinė vasara ten. Didieji vaikai šiais metais nenori atostogų prie baseino ir ten kur viskas įskaičiuota, todėl planuojame kelionę po Šiaurės Italiją. Bus daugiau patyrimų, bet tuo pačiu ir daugiau galvosūkio ir maisto gaminimo man. Aš keliones kur viskas įskaičiuota mėgstu ir todėl, kad tą savaitę metuose man nereikia galvoti ką pagaminti.






Dažniausiai mūsų vasaros dalykai vyksta ekspromtu, aišku tik tai, kad nesvarbu koks oras - vėl maudysimės visą vasarą.
Jau ne pirmi metai svajoju apie seną namuką kaime šalia vandens, kur galėčiau išsivežti mažą dukrą, laukti atvažiuojančių didelių vaikų ir jų draugų, lakstytų mano šunys, ankstyvais rytais sėsčiau prie kompiuterio, o nuo karčio garuojančiomis popietėmis suptumės abu su vyru hamakuose senų obelų sode. Pastarąjį sakinį perskaičiusi racionalioji mūsų poros pusė pasakytų, kad pirmiausia reikės žolę pjauti po tomis obelimis. Bet svajonėse žolė auga lėtai.

Noriu turėti vasaros namus. Greičiausiai ne šiemet, bet jau visi šeimos nariai užkrėsti šia idėja. Turiu net visą Pinterest albumą, pavadintą Sodyba ir saugau ten įkvėpimo paveiksliukus. Kad kai jau kažkada bus, žinočiau kaip noriu, kad viską ten padaryti. Tai nors čia ir ne šios vasaros planai, bet svajoti apie ateinančias vasaras visada smagu.
Ačiū, kad perskaitėte iki pabaigos, labai lauksiu jūsų vasaros, darbų ir kasdienybės akimirkų, pasidalinkite komentaruose.
Sodyba yra labai gerai, jei yra kas prižiūri aplinką. O žolė auga laaabai greitai🙂
Ir mūsų šeimynėlė planuoja (nu)keliauti iki Šiaurės Italijos (prieš tai aplankant Čekiją)🤫