Mamos vasara: tarp vaikų ir savęs. Tarp malonumų ir atsakomybių

Optimistiniss scenarijus didesnių vaikų mamoms, vasarą žongliruojančioms vaikais, darbais, atsakomybėmis ir malonumais. Tarp akimirkų sau ir įspūdžių mūsų aukseliams. Stiprybės mums!

Vasara sau toks turėjo būti šio teksto pavadinimas. Berašydama supratau, kad vasara sau mano gyvenime neegzistuoja jau daugiau nei 18 metų. Vasara sau, nuo tos akimirkos kai tampi mama yra vasara apie kitus. Būna dienų, kai vasara yra truputį apie tave. Ir būna dienų, kai palaiko tik žinojimas, kad rugsėjo pirmoji ateis.

Čia turėčiau pabrėžti - jokiu būdu negalvoju, kad vasara kai turi vaikų yra prarasta. Vasara su vaikais gali būti ir yra puiki. Į ją tikrai telpa saulės vonios, ežerai ir jūros, draugystės ir potyriai, braškės ir arbūzai. Dar vasara yra lauko gėlių puokštėms, dviračiams, avietėms tiesiai nuo krūmo, žvejybai, voveruškoms ir tai pirmai karščio bangai, kuri pasitinka tave žengus pirmą žingsnį pro lėktuvo duris į atostogų pažadą šiltuose kraštuose.

Vakar buvo pirma vasaros atostogų diena mūsų namuose. Užfiksavau viską, kas vyko, tiesiog, dėl įdomumo. Dienos eiga laiško pabagoje.

Šiuos žirgus sutiksite Žalvario parke netoli Molėtų

Bet vasara, kai turi vaikų, yra ir apie jų poreikius, jų įspūdžius, n-tąjį kartą išgirstą “mama”, dienas be rutinos, ledus pusryčiams, nenoriu, nedarysiu, neisiu, nepatinka, šlapius plaukus, meilius apsikabinimus ant jūros kranto, smėlio pilis ir ilgesį, nes išleidai su seneliais ir jauti, kaip trūksta.

Jei pirma mintis, kai pagalvoji apie ateinančią vasarą yra “ir vėl” - viskas gerai. Tu ne viena. Ir galiu patikinti, kad vaikams augant vasarų su dienomis sau daugėja.

---

Tikslas - rami ir paprasta vasara be lūkesčių

Mano pačios vasaros skriejo su močiute kolektyviniame sode prie Kauno. Turėjau ten krūvą draugų, prūdą, močiutės valgius ir pareigą rytais surinkti nukritusius obiuoliukus, kad pievos negadintų.

Sekmadienį mane į sodą atveždavo, penktadienį vakare pasiimdavo. Namai buvo skirti atplauti savaitės purvą, nes sode buvo tik plastikinis bliūdas kojoms vakarais nusiplauti. Nei vieną mano vaikystės vasarą man nekilo mintis, o ką likusi mieste veikia mano mama.

Kaip paaiškėjo žymiai vėliau, nieko labai ypatingo ji nenuveikdavo. Su mama esame kalbėjusios, kad jai visuomet atrodydavo, kad va, vaikų nebus tai ji tiek daug visko nuveiks. O galų gale, nieko daugiau, nei vaikams būnant namie ji nenuveikė.

Todėl atsipalaiduojam, atsisakom lūkesčių apie tobulą vasarą ir tiesiog gyvenam.

Planas vasarai

Skiriu šitą planą jaunesnių mokyklinukų mamoms, kurios dirba, kuria, neturi aplink save viso kaimo ar galimybės visai vasarai išsiųsti vaikus pas senelius. Aš jus suprantu. Aš esu tokia pati.

Nors neturime visokių vasarą palengvinančių aplinkybių, turime norą, kad mūsų vaikams (ir mums) vasara būtų tokia puiki kokia tik gali būti. Todėl pradėkime.

Dienotvarkė

Tarkimės. Su savimi. O tada su vaikais. Jei visi esame namuose, mamai reikia dirbti, o vaikams sugalvoti veiklą patiems - kiek tai užtruks?

Vaikai mėgsta tvarką ir aiškumą. Net vasarą.

Todėl pasidarom dienotvarkę ir pasikabinam ant šaldytuvo, veidrodžio, pasidalinam Google kalendoriumi su visa šeima. Darykite tai, kas veikia jums ir vaikams su kuriais gyvenate.

Labai preliminari dienotvarkė, kurios norėčiau laikytis vasarą

• 6-8 lipam iš lovų, vedžiojam šunis ir labai lėtai pusryčiaujam

• 9-12 mama dirba (greičiausiai ne namie), dukra veikia savo dalykus

  arba

• 9-12 važiuojam maudytis/būti prie ežero

• 12-16 mama ir dukra ruošia ir valgo pietus

• 16-18 mama dirba (namie), dukra veikia savo dalykus

• 18 - 21 veikiam kažką ne namie, vedžiojam šunis, važinėjam dviračiais ir pan.

• Max 22 gulim lovose ir miegam

Primenu, kad aš esu trijų vaikų mama. Šalia pradinukės turiu du didelius, savarankiškus vaikus, kuriems nereikia tokių dienotvarkių, bet reikia mamos pagamintų pietų (bent kartais), pinigų :) ir pritarimo jų suplanuotiems dalykams.

---

Žiūrėkite į surašytą dienos scenarijų, kaip į visiškai optimistinį. Į jį neįrašyti apsilankymai parduotuvėje, nes namie nėra duonos ir kažko skanaus. Nėra čia ir n+k žinučių “mama, o kada jau grįši”. Nėra dienų, kai nei mamai, nei vaikams nieko nesinori. Nėra dienų, kai norisi visko, bet nėra kada, nėra kaip arba negali išsirinkti ko būtent nori. Nėra dienų, kai tėtis namie ir nereikai vienai mamai galvoti, o ką šiandien darysim.

Į scenarijų, kad ir kokį optimistišką neįrašytas mamos laikas sau. Nes tokį laiką griebi, kai tik jis ištinka ir naudoji kažkam nesvarbiam, bet tau pačiai labai reikalingam. Kad pajustum vasarą sau. Nors truputį, nors akimirką. Net jei tai reikš, kad tavo vaikas pažiūrės papildomą filmuką.

---

Kai esi mama rugsėjis yra pažadas. Grįžimo į rutiną, tvarką ir ramybę. Ir truputį į save pačią.

“…Grįžtu prie darbo. Staiga kyla geniali idėja: suprantu, kaip perstruktūruoti visą scenarijų! Mintis, kurios taip ilgai laukiau ir dėl kurios taip ilgai dirbau! Vėl skambutis prie durų. Grįžo kitas vaikas – mokykloje pietūs buvo neskanūs, jis peralkęs, piktas, bėgu virti sriubos. Virdama susiprantu, kad iš streso pamiršau tą genialią idėją. Bandau prisiminti, ką sugalvojau, o tuo metu vaikas kažką pasakoja, atsakau: „Hm hm.“ Tada man sako: „Aš knygoj skaičiau – evoliuciškai susiformavo, kad mamos yra jautrios savo vaikų balsui ir visada girdi, ką jie kalba, bet tau taip nesusiformavo.“ Pasidaro gėda, grįžtu į pokalbį. Genialią idėją jau tikrai pamiršau ir vėl susitaikau, kad eilinį kartą sukursiu vidutinį meno kūrinį. Įpilu sriubos, netinka morkos, per dideli gabalai, negali valgyti…”

Paėmiau šią režisierės Eglės Vertelytės citatą iš Literatūra ir menas teksto Motinystė ir kūrybinis darbas. Skaičiau ir jutau, kad būtent tai yra apie mane ir mano vasaras su vaikais, darbais, kūryba ir savimi. Ir ne tik vasaras. Visą mano, kaip mamos gyvenimą - žongliravimą ir dalinimą savęs tarp visų man svarbių.

Gražios vasaros linkiu! Rugsėjis tikrai ateis.

---

Jaučiate, kad rašau tai, kas artima jums, visada turite galimybę pavaišinti mane kava :) Spauskite mygtuką žemiau ir galėsite mano kūrybą paremti vienkartine parama.

---

Pirmos vasaros atostogų dienos dienoraštis

Pirma vasaros atostogų diena. Birželio 12 diena, ketvirtadienis. Veikėjai: mama (40 m. laisvadarbė, kūrybininkė), dukra M (beveik 9 m. būsima trečiokė), du dideli vaikai (16 ir 18 m.), du šunys ir katinas.

Pabudau. Kai pažiūrėjau į laikrodį buvo 6:46, prieš atsikeldama paskaičiau knygą, iš lovos išlipau truputį po 7. Išsivaliau dantis, atsigėriau vandens, pavedžiojau šunis. Kai grįžau, visi dar miegojo. Mažoji jau atostogauja, dideliems vaikams į mokyklą vėliau.

Pradėjau gaminti sau pusryčius, numečiau ant žemės peilį, turbūt visus prižadinau. Atėjo mažoji, pasilabinom. Pasidalinom miego kokybės ir sapnų įdomumo įspūdžiais. Aš pradėjau pusryčiauti, ji grįžo į lovą.

Apie aštuntą gėriau ant sofos kavą ir planavau šios dienos dalykus. M pasiprašė pusryčių. Pažadėjau, kad tuoj tuoj, kai tik baigsiu kavą. Šventos tos minutės apsikabinus puodelį. Tik ne visi tai supranta.

Gaminau pusryčius, kol orkaitėje kepė karšti sumuštiniai, aš vonioje pamažu pavirtau į žmogų. Kremas su SPF ir sušukuoti plaukai daro stebuklus.

Apie 9 atsibudo dideli vaikai. Abu kartu. Jiems pusryčių gaminti nereikia. Nes dideli. Aš baigiau ruoštis. Su M sutarėm, kad 11:45 susitiksime prie mano treniruočių vietos, o iki tol aš einu padirbti į kavinę netoliese.

9:30 lipu laiptais, iš kišenės išsitraukiu telefoną, kad eidama iki vietos pakalbėčiau su mama. Telefone žinutė, dėl kurios grįžtu namo net nenusileidusi iki pirmo aukšto. Pokalbis apie kitų žmonių jausmus. Kaip elgtis nėra gerai. Laikrodyje 10:00. Mintyse suskaičiuoju, kad laiko, darbui kavinėje prie namų, lieka apie pusantros valandos. Nusprendžiu, kad efektyviau bus likti namuose, užsidaryti kambaryje ir padaryti the best I can.

10:05 sėdžiu, rašau šitą tekstą. Dar net ne vidurdienis. Į kambarį tylia tyliai buvo įeita penkis kartus.

11:45 išeiname į mano treniruotę. Kol aš kilnoju giras, kojas ir viską kas kyla, M nuobodžiauja. Planas buvo, kad ir ji pasportuos, net aprangą persirengti atsinešė. Nesportavo. Pasakiau, kad jei nori gulėti, gali daryti tai namie.

Namo grįžom apie 13:30, pasiūliau grįžti pro ledų vietą rajone, kuri, mūsų nusivylimui buvo uždaryta.

Pradėjau ruošti pietus (šildžiau pasisekimo sulaukusį, vakar gamintą plovą), o M per tą laiką pavedžiojo šunis.

Valgiau. Lėtai kramčiau. Grįžo dideli vaikai. Sėdo valgyti kartu. Po pietų su didele dukra tvarkėme visokius biurokratinius reikalus, smart-id, gydytojų registracijas ir savivaldybės skiriamus pinigus pilnamečiams, bet dar mokiniams.

Dabar 15:40, turiu vilties pabaigti dienos darbus.

Garsiai paskelbiau, kad dirbsiu iki 17:30. Beveik tą ir dariau visą laiką, sulaukiau tik kokių trijų užėjimų į kambarį, 12 žinučių telefone, už durų buvo labai garsiai žaidžiama su šunimis.

17:30 aš baigiau darbus, žaidėm aklą vištą. Juokėmės daugiau nei viena kitos ieškojom.

17:45 pasigaminau sau vakarienę ir arbatos atostogautojai.

18:15 sužinojau, kad ji alkana. Pabumbėjau, kad galėjo būti alkana kol aš buvau virtuvėje ir pasiūliau nueiti ir vakarienės dešrelę pasigaminti pačiai. Nuėjo, supjaustė, toliau gaminom kartu.

Vakarienė pavyko. Po jos dar žaidėm kažkokį sugalvotą žaidimą apie užkeiktus karoliukus. Išvedžiau šunis. Tupiu vonioje ir rašau šitas eilutės. Dabar 20:05

20:45 skaitėm knygą, kalbėjome apie išsilaipinimą mėnulyje. Taip nebūna kasvakarą, nes aš ne visada turiu noro ir vis tikiuosi, kad jau skaitys daugiau ir pati. Bet knyga, kurią pasiūliau vasarai man pačiai labai patiko vaikystėje, prisiminimų ir bendro laiko vardan skaitom kartu.

21:15 Mes einame miegoti anksti. Ir tai yra laimė. Mamai taip ir nepaskambinau.

Geri dalykai šiandien - katinas nesirinko savo tualetui mūsų balkono, su M turėjome daug gerų, gilių pokalbių apie žmones ir jausmus ir kaip nereikia skaudinti kitų. Su dideliais tiesiog gera - būti, kalbėti ir juoktis.

---

Dienos pabaiga