Nuoseklumas: gaminti ilgai ir lėtai, nuolat maišant

Pastaruoju metu jaučiu, kad mane persekioja nuoseklumo tema. Turinys, kurį vartoju, pokalbiai su bičiulėmis, viskas atrodo tik ir siunčia man žinutę: “Būk, Sigita, nuosekli. Nemesk kelio dėl takelio. Turėk kantrybės.”

Stengiuosi, tikrai. Ir tuo pačiu galvoju, ko reikia, kad nuoseklus darbas, ėjimas į tikslą ir mėgavimasis procesu pakeliui, būtų pastovi gyvenimo dalis.

Nuoseklumas yra lėtas ir nuobodus procesas

Prieš rašydama šitą tekstą daug galvojau apie nuoseklumą ir ieškojau apie tai informacijos. Kol visai netikėtai, skaitant knygą, kurios veiksmas vyksta Toskanoje, supratau, kad angliškai consistency yra ne tik nuoseklumas.

Consistency iš anglų kalbos taip pat galima versti kaip tirštumą. Ir jei galvotume apie maisto gamybą - tai ta konsistencija (tištumas, klampumas), kurios norime kai kuriems patiekalams, yra išgaunama ilgai, lėtai verdant ant mažos ugnies, pastoviai maišant ir prižiūrint. Rezultatą pasiekiame po to kai ilgą laiką darome tą patį per tą patį, atidžiai nuosekliai ir neatsitraukiant toli nuo puodo. Tam kad pavyktų. Arba neprisviltų, jei gaminate kokį bolognese padažą pagal autentišką itališką receptą.

Galvoju apie nuoseklumą ir reikalingo tirštumo rezultatą ir pradedu suprasti, kad nuoseklumas ir mano visada norimas čia ir dabar sunkiai dera tarpusavyje. Trokštamo rezultato receptas nėra: sugalvojau, padariau ir turiu. Receptas yra kitas.

Nuoseklumui reikia tikslo

Jis gali būti labai konkretus, arba atvirkščiai - tik miglotas žinojimas, kur einate ir kaip turi būti.

Toks tikslas gali būti bet kurioje gyvenimo srityje, pavyzdžiui:

Laiminga šeima ir ramus, meile, rūpesčiu, pasitikėjimu ir vidiniais juokeliais grįstas partnerių santykis yra tai ko aš noriu savo gyvenime. Beveik dvidešimt metų, diena iš dienos ir naktis po nakties, mes su antrąja pusę sąmoningai ir nelabai darome daug, kad šviesių, gražių ir linksmų dienų mūsų bendrame gyvenime būtų kuo daugiau.

Tik dėl vidinių juokelių stengtis nereikia, šitie kažkaip natūraliai randa kelia pas mus.

Dešimt metų mano tikslas buvo pakeisti lietuvių požiūrį į namus ir jų kūrimą. Įvairiai tas dešimtmetis ėjo, bet kai dabar matau kaip stilingai gyvena žmonės savo namuose, kaip geba derinti seną ir naują, kiek daug atsirado apie namų interjerą kalbančių ir edukuojančių žmonių, jaučiu, kad tai ir dalis mano indėlio. Mano akyse tai rezultatas to, ką nuosekliai veikiau dešimtmetį.

Dabar turiu kitų tikslų. Iš dalies dėl jų atsirado ir šitas tekstas. Noriu patikinti save, kad kelio dėl takelio, arba nuoseklaus judėjimo tikslo link dėl kelių silpnumo akimirkų, mesti tikrai nereikia

Nuoseklumui reikia kantrybės ir savęs pažinimo

Žmogui, kuris nori rezultato čia ir dabar (man) tai yra vienas sunkiausiai įveikiamų dalykų. Kantriai laukti ir daryti tą patį per tą patį tada, kai nesinori. Kai jauti, kad negauni atlygio - finansinio ar moralinio. Kai paklausai to balso galvoje, kuris sako, kad nieko tu čia nesugebi. Kai esi neišsimiegojusi, šalia zyzia vaikas, vemia katinas, kaimynai daro remontą, ar galų gale, mėnulio fazė ne ta.

Situacijose kai viskas trukdo, padeda savęs pažinojimas ir žinojimas kas padeda. Šią savaitę aš strigau visur ir daugiausia darbo padariau savo mėgstamoje rajono kavinėje. Kas padeda tau? Plano turėjimas, sąrašas su reikiamais padaryti dalykais, ritualai? Viskas, kas padeda išlikti nuosekliu ir daryti dalykus tinka.

Rutina ir įpročiai

Tu tiesog žinai, kad darysi ką reikia. Net jei tai nebus tobula. Nes nuoseklumas yra svarbiau už tobulumą. O dalykai pasidaro darymo būdu.

Kiekvieną penktadienį mano Substack pasipildo vienu nauju tekstu. Savaitę iki jo aš galvoju apie kelias skirtingas idėjas. Stebiu aplinką ir ženklus. Kuo šiuo metu gyvenu? Kokia informacija iki manęs ateina? O gal tiesiog yra kažkas, ką labai noriu išrašyti ir pasidalinti savo patirtimi? Taip galvoje pradeda dėliotis mintys ir sakiniai, kuriuos aš vėliau užrašysiu.

Aplink antradienį jau daugiau mažiau aišku apie ką bus penktadienio tekstas. Tuomet, aš ieškau informacijos. Kartais čia viskas kardinaliai pasikeičia. Nauja tema atsiranda tarsi iš niekur. Kartais, kaip kad šią savaitę - aš žinau apie ką noriu parašyti, bet labai nuosekliai (kokia ironija!) tai atidėlioju.

Kol ateina keitvirtadienis, kai tesiog nėra kur dėtis ir tekstas turi atsirasti.

Rutina ir žinojimas ką turiu padaryti kiekvieną savaitę, bei įprotis (kurį tebeugdau) kasrytą sėsti prie kompiuterio ir rašyti, man padeda laikytis plano. Ir būti nuoseklia.

Nuoseklumas ir atlaidumas sau

Kartais tiesiog būna dienų. Ypač tų, kur jauti, kad geriausia būtų net iš lovos nesikelti. Kur viskas krenta iš rankų ir žinai, kad bet kas, ką pradėsi, tiesiog nepavyks.

Kartais būna dienų, kai išorinės aplinkybės neleidžia daryti to, ką labiausiai norėtum.

Ir viskas su tuo gerai. Leisti sau ir atleisti sau - sveika. Svarbiausia po tokių dienų imti ir daryti. Grįžti į treniruotes, sėsti prie kompiuterio, apkabinti mylimus, pagirti save. Gyventi taip, tarsi tų dienų ne pagal planą tiesiog nebuvo. Bet kai jos ištiks - ir vėl atleisti sau.

---

Prisipažinsiu, šitas tekstas labai stipriai strigo. Lyg ir žinojau ką noriu parašyti, bet kiek sėsdavau, tiek žodžiai nesidėliojo taip, kaip norėjosi. Tada sugalvojau nuoseklumo palyginimą su Bolognese padažu. Ir viskas pamažu gulė į vieną nuoseklumo receptą.

Praktikuoti nuoseklumą kaip ir maisto gaminimą būtų gerai kasdien. Kaip ir virtuvėje, taip ir čia pasitaikys prisivilusių puodų, sugedusių produktų ar pritruks to vieno šaukštelio druskos. Gal norėsis nieko nedaryti, t.y. užsisakyti maistą į namus. Kaip ten bebūtų - rezultatas bus puikus. Nes maišėm ir prižiūrėjom, neatsitraukėm ir gaminom. Ir leidom sau pailsėti, kai to labiausiai reikėjo.

Skanių patiekalų. Ramaus ir tvirto žingnio - kūryboje, sporte ir gyvenime.

---

Jaučiate, kad rašau tai, kas artima jums, visada turite galimybę pavaišinti mane kava :) Spauskite mygtuką žemiau ir galėsite mano kūrybą paremti vienkartine parama.