Viskas yra kūryba arba kaip pakurstyti kūrybinę ugnį, kai aplinkybės ją užgesina

Ir dar kasdieniai kovo malonumai, kuriuos fiksavau ir balandį kviečiu jus tai daryti kartu.

Antradienį 6 ryto buvau pakeliui į Kauną, ten, nuo 8 ryto, viename iš Kauno klinikų kabinetų manęs laukė nelabai malonus tyrimas. Po tyrimo, kaip ir buvau sutarusi važiavau pas mamą rytinės kavos ir siūlų savo naujai atgimusiam norui kažką daryti savo rankomis - megzti, nerti, austi. Tiesiog daryti dalykus, kuriuos galima apčiuoti.

Kraustydama savo siūlų lobynus mama lyg man, lyg sau sako: “Po tokio laikotarpio su daug streso visada norisi imtis rankdarbių.” Man beliko tik pritariamai linksėti galvą, nes apie tai galvojau pastarasias savaites, pati stebėdamasi sugršžusiu noru imtis rankdarbių.

Mano mamai savo kūrybiškumo ieškoti toli nereikia - visada pilna idėjų. Vienais metais buvo po megztą grybą kasdien, šiųmetinio projekto išduoti negaliu, bet jau dabar atrodo įspūdingai,

Man patinka kurti, nesvarbu ar tai tekstas, ar turinio strategija, o gal savaitgalio pietūs šeimai, arba gėlių kompozicija vazoje. Man patinka, pasileisti plaukus, daryti dalykus, susidėlioti smagų rūbų derinį, nufilmuoti ir sumontuoti kaip leidžiuosi laiptais, apsivilkusi tuos, ką tik suderintus rūbus. Aš mėgstu užsirašinėti kilusias mintis, kartais lieju akvarelę, atsidariusi šaldytuvą galiu pagaminti kažką skanaus tik iš to, kas ten yra. Mano akys žiba, kai kalbu apie tai, kaip sukurtas turinys, parašytas tekstas ar net trumpa žinutė bus sutikta auditorijos, kokią naudą skaitytojas, žiūrėtojas tame matys. Lygiai taip pat, man patinka tvarkyti gėlyną prie laiptinės, pirkti augalus ir dėlioti juos ten, kur norėčiau, kad suaugę jie sukurtų žydintį, žaliuojantį kilimą.

Visa tai, ką surašiau aukščiau ir dar daugiau yra kūryba. Kasdien kiekvienas iš mūsų kuriame - patiekalus, pasakas prieš miegą, reels’us, verslus, mezginius, kelionių planus. Tik būna, atsitinka periodai, kai kūrybos mūsų gyvenime lieka mažai. Arba kūrybinė ugnis prigęsta, nes atsiranda kažkas daug svarbesnio. Arba aplinkybės susiklosto taip, kad kūrybai, net tai, kasdieninei nelieka nei laiko, nei energijos.

Išgyvenusi tokį bekūrybį periodą, labai natūraliai pradėjau ieškoti kaip man grįžti prie noro kurti, kaip pakurstyti kūrybinį laužą, kaip vėl tapti ta, idėjų, sumanymu ir kūrybinės ugnies pilna moterimi. Labiau nei mano sąmoningos paieškos, mane prie atsakymo atvedė tiesiog intuicija, šiandien noriu pasidalinti su jumis tuo, ką atradau.

Rankdarbiai

Lengviausias būdas grąžinti kūrybą į savo gyvenimą - prisiminti vaikystėje ir paauglystėje turėtus hobius.

Pirmiausia manyje atsirado noras išmokyti mažąją dukrą nerti. Kai nuvažiavome į siūlų parduotuvę pirkti priemonių, mano krepšelyje atsirado virbalai ir siūlai, skirti ne dukrai, bet man. Pati sau netikėtai pėmiau tuos virbalus į rankas ir jau beveik baigiau savo pirmą mezginį. Mezgiau ne tiesiog, taip kaip mokėjau, bet sekiau instrukciją, išmokau net du naujus mezgimo būdus ir tiesiog, buvo labai gera.

Toliau eilėje - audimas. Prisisaugojau visą Pinterest aplanką idėjų, o mano pirmą audinį palankiai įvertino net sūnus, užsisakęs tokią pačią apyrankę sau.

Megzti ir austi vaikystėje mane išmokė mama. Gal tai ir nebuvo visiškai tipiški hobiai tarp mano bendraamžių, bet atsimenu save sėdinčią, žiūrinčią “Pretendentą” (kas atsimena tą nuostabų serijalą?) ir mezgančią. Turėjau savo megztų šalikų, liemenių. Net dailės egzaminą laikiau, kūrybine užduotimi pasirinkusi mezginius - piešiau jų eskizus, mezgiau rūbus ir tarsi dizainerė pristatinėjau juos egzamino metu.

Materialus dalykas, atsirandantis iš siūlų ir tavo rankų judesių yra nuostabu. O kur dar tų siūlų parinkimas ir šiek tiek meditacijos proceso metu?

Sulendu į Pinterest ir tiesiog noriu daryti viską rankomis - lipdyti, klijuoti, plėšyti, megzti.

Knygos

Turiu vieną grožinės literatūros žanrą, kurį labai mėgstu - istorinius romanus. Labiausiai tuos, kuriuose veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo metais, jų herojės yra moterys. Prieš gerą dešimtmetį, vienoje dėvėtų rūbų parduotuvėje tokias knygas anglų kalba pirkau po 1 eur. Pastaruoju metu prie šio žanro knygų vėl grįžau, tik elektroniniu formatu. Nusikelti į nacių okupuotą Paryžių ir su Prancuzijos pasipriešinimo judėjimo dalyvėmis įveikti daugybę iššūkių - neapsakomas malonumas. Ypač, kai guli šiltoje lovoje.

Per šį laikotarpį perskaičiau ne vieną tokį romaną. Šalia, skaičiau Knygų mugės laimikius ir knygas apie kūrybiškumą.

Pradžioje skaitymas buvo dar vienas būdas nukreipti mintis nuo tuo metu patiriamos įtampos. Dabar tai malonumo ir naujų žinių šaltinis. Ir žinoma, labai geras telefono rankoje pakaitalas.

Pasivaikščiojimai

Sakoma, kad ėjimas, ypač jei išeini be telefono, suteikia erdvės apmąstymams, įkvepia ir atveria naujas perspektyvas. Nors aš galvoju, kad tikrai pakankamai vaikštau, tikslinis išėjimas be telefono, be tikslo yra ir meditacija ir kūrybinių galių stiprinimo priemonė. Jį praktikuoti norėčiau kuo dažniau.

Dar vaikščiojimą rekomenduočiau, kaip poros santykių stiprinimo priemonę. Išėje pasivaikščioti dviese mes aptariame begalę temų, pasidaliname mintimis ir išgyvenimais, pabūnam tik dviese ir taip galim nueiti ne vieną kilometrą. Kartais tokiam pasivaikščiojimui šalia vienas kito užtanka ir tylos.

Kasdienis pastabumas

Dar vienas dalykas, kurį dariau pusę kovo norėdama lavinti savo pastabumą ir fiksuoti malonius, man nutinkančius dalykus, buvo mini dienoraščio rašymas. Tiesiog telefono Notes aplikacijoje, nesvarbu kuriuo dienos metu, fiksuodavau kas malonaus man tą dieną nutiko.

Netikėtai pati sau prirašiau smagių dalykų, ketinu šią praktiką tęsti ir balandžio mėnesį, pasidalinsiu rezultatais ir su jumis, o jei norite prisijungti - lauksiu užfiksuotų jūsų kasdienių malonumų.

Maža dalis mano kasdieninių malonumų

Kasdienybės malonumai. Kovas

Kovo 15 diena, šeštadienis. Mes atvažiavom į pirtį. Taip užsinorinau savaitės pradžioje, kad iškart įsiprašiau. Gerai kai yra tėtis su pirtimi :)

Kovo 16 diena, sekmadienis. Pusryčiai su ❤️ Minkštai virti kiaušiniai, duona su sviestu ir žirneliai su majonezu. Ir tai buvo malonumas - visas šis komplektas kartu.

Kovo 17 diena. Ilgas pasivaikščiojimas po ilgo laiko. 12 tūkstančių žingsnių. Ramybė galvoje.

Kovo 18 diena. Staigiai pasikeitę planai ir ramybės jausmas, kad nieko dėl to man nereikia keisti.

Kovo 20 diena. Sužinojau (išgirdusi labai išsamių kraujo tyrimų komentarą), kad gyvenu lėtiniame strese. Ir ilgą laiką. Ar tai galiu vadinti šios dienos malonumu? Vargiai. Bet galiu atsispirti ir maloniai ieškoti sprendimo šiam nelabai maloniam reikalui.

Kovo 21 diena. Druskininkai. Didžiulis malonumas supratus, kaip labai mano protui ir kūnui reikėjo pakeisti aplinką. Ir kaip gerai dėl šito jaučiuosi.

Kovo 22 diena. Vakare, eidama iš pasisvečiavimo bičiulių namuose, pasileidau bėgti tamsiu mišku. Nes man tiesiog taip reikėjo. Ir jausmas buvo toks - kaip gerai, kad taip galiu, paklausyti impulso ir jam pasiduoti.

Kovo 23 diena. Apsiverkiau iš pačio ryto. Šiandien mano dukrai 18. Kaip? Dar, rodos, vakar atvažiavome į ligoninę ir sulaukiau klausimo "ar gimdysite pati, jūsų vaikas sėdi pilve". Aišku gimdžiau ir koks malonumas dabar būti jau didelės dukros mama.

Kovo 24 diena. Naujas asortimentas Humanoje. Radau Comme des Garçons palaidinę dukrai ir Sezane sijoną sau. Ne dėl naujų rūbų, o dėl medžioklės ir laimikio jausmo man patinka second hand parduotuvės.

Kovo 25 diena. Anksti keltis ir važiuoti 100 KM yra smagu, ypač kai tai išpuola tik retkarčiais. Mažesnis malonumas buvo urodinaminis tyrimas. Bet on the bright side - viską gali padaryti dėl savęs sveikesnės :)

Kovo 26 diena. Skyriau daug laiko savo paslaugų išsigryninimui ir aprašymui. Kur čia malonumas? Žinojime, kad esu pati atsakinga už savo laiką ir kokiems žmonėms bei darbams jį skiriu.

Kovo 27 diena. Ką tik padariau skrydžio Check-in ir kai skaitote šias eilutes, greičiausiai jau esu Kopenhagoje. Treti metai iš eilės skrendam dviese su dukra paminėti jos gimtadienio vis į kitą miestą. Laukia malonumų savaitgalis.

—

p.s. jei įdomu tyrimo, kurio važiavau į Kauno klinikas, rezultatai tai galiu smalsaujantiems (ir iki čia paskaičiusiems) parašyti, kad sužinojau turinti beveik dvigubai nei standartas mažesnę šlapimo pūslę.

---

Jei jums patinka tai, ką rašau ir kuo dalinuosi, paremkite mano kūrybą 5 eurais per mėnesį. Galite galvoti apie tai kaip apie arbatpinigių stiklainį, kurį matome kavinėse. Tik todėl, kad yra tokių skaitytojų kaip jūs, aš galiu atsisakyti reklamų ir daryti tai, ką moku geriausiai.

---

Jei nenorite mėnesinės prenumeratos, bet jaučiate, kad rašau tai, kas artima jums, visada turite galimybę pavaišinti mane kava :) Spauskite mygtuką žemiau ir galėsite mano kūrybą paremti vienkartine parama.