Labai pritariu! Teko daug keliauti - tikrai yra gražių vietų ir miestų, yra malonių žmonių. Bet kažkada nusprendžiau pro Vilniaus senamiestį praeiti kaip turistė - ėjau ir stebėjausi, kokių gražių pastatų turime. O kaskart pamačiusi kaip žmonės Lietuvoje draugiškėja vienas kito atžvilgiu suprantu, kaip čia gera.
Aš visada visur norėjau gyventi. Po to kai teko pagyventi Kinijoje, supratau, kad tie rožiniai akiniai greitai nukrenta. Nes kasdienybė visur yra kasdienybė ir jos spalvos nuo tavęs paties priklauso.
Labai pritariu! Teko daug keliauti - tikrai yra gražių vietų ir miestų, yra malonių žmonių. Bet kažkada nusprendžiau pro Vilniaus senamiestį praeiti kaip turistė - ėjau ir stebėjausi, kokių gražių pastatų turime. O kaskart pamačiusi kaip žmonės Lietuvoje draugiškėja vienas kito atžvilgiu suprantu, kaip čia gera.
Man lygiai toks pats jausmas. Kartais, pvz kokiame Paupy, kur retai būnu, tikrai jausmas kaip ne Lietuvoje.
Ačiū. Tikrai, atostogos kažkokius rožinius akinius uždeda. Aš po savaitės Škotijoje noriu ten gyventi. Nes atostogos ten buvo tobulos.
Aš visada visur norėjau gyventi. Po to kai teko pagyventi Kinijoje, supratau, kad tie rožiniai akiniai greitai nukrenta. Nes kasdienybė visur yra kasdienybė ir jos spalvos nuo tavęs paties priklauso.
Man jau vien todėl geriau, kad mažiau žmonių :) po Romos neatsistebiu, kaip pas mus švaru :)