Niekas apie tave negalvoja

Arba kai galvoji apie kitus per daug ir sužinai, kad esi people pleaser

Laba diena ir ačiū kas pasigedo. Ačiū, Gintare, asmeniškai!

O jei rimtai - buvau teisi. Praleisti savaitės tekstą ir pasiduoti atostogos - vasara - bloga nuotaika gundymams - nevertėjo. Gera sugrįžti! Ar jaučiate, kad nugyvenome jau pusę vasaros? Kaip? Kur tas laikas dingsta?

Prisipažinsiu, pradėjau rašyti šios savaitės tekstą be jokio plano. Tiksliau planas buvo surašyti pastarųjų savaičių įspūdžius, mintis ir patyrimus. O pradėjus rašyti nustebau, kaip čia ta tema pasisuko. Mėgstu, kai tekstai rašymo metu pasirenka savo kryptį, kuria man belieka sekti. Ačiū, kad skaitote! Labai laukiu jūsų patirčių.

---

Niekas apie tave negalvoja

Akis užkliuvo už panašios frazės kažkur internete - nobody thinks about you (in a good way). Greičiausiai buvo norima pasakyti, kad gali daryti ką nori, atrodyti kaip nori, kurti ką nori. Žmonės yra pernelyg užimti savimi, kad galvotų apie tave.

Šia išmintimi remiuosi situacijose, kai atrodo, kad susimoviau. Suku tą pačią situaciją galvoje n kartų ir atrodo, kad kiti daro taip pat. Ir dar aptarinėja. Nors ištiesų - niekam nerūpi. Tik pati situaciją suku galvoje, projektuodama galvoje kitų mintis ir reakcijas, kurių greičiausiai nėra.

Radau ir kitą šitos frazės pusę. Praėjusią savaitę pagavau save galvojant - taip noriu ir stengiuosi, kad visiems aplink mane būtų gerai. Ne todėl, kad iš manęs kas nors to reikalautų. Dažnai net atvirkščiai. -Aplinkiniams viskas gerai. Čia aš verčiuosi per galvą - kad visiems tiktų pramogos, dienos planas, maisto vietos, pirkiniai, produktai šaldytuve ir dar n+k dalykų. Nors niekas manęs to neprašo.

Įsisuku į varginančią minčių ir neišpildomų (mano pačios susikurtų) lūkesčių karuselę be pabaigos. O tada suvalgau kažką netinkamo ir man skauda skrandį. Nuo nervų viskas, ne nuo maisto :)

Diagnozė - people pleaser

Dažnai sakau - man svarbiausia ramybė. Akivaizdu, dėl ramybės aš darau daug. Pamirštu savo poreikius, vengiu konfliktų, ieškau visoms pusėms geriausių sprendimų. Ir čia ne tik, kad niekas negalvoja apie mane. Čia aš pati save nustumiu į kažkelioliktą planą.

Ieškojau šitos situacijos apibūdinimo internete ir buvau išvadinta people pleaser.

People pleasers may go out of their way to help or accommodate others even when not explicitly asked, driven by a desire to avoid conflict, gain approval, or maintain a sense of self-worth through external validation.

Nekapstykim giliai iš kur manyje kyla toks noras vengti konfliktų. Greičiausiai ne vienas rastume vaikystės situaciją, kai svarbiausia melo priežastis kažko prisidirbus buvo išvengti pakelto balso.

Dabar bet kokia kaina vengiu konfliktų, ne todėl, kad negalėčiau už save pastovėti ar argumentuotai apginti savo teisybės. Sakau, kad labai tausoju savo energiją. Nes kiekvienas konfliktas palieka mane tarsi išgręžtą mazgotę kriauklės kampe. Ir paskui susirinkti save ir savo energijos likučius yra ilgas ir liūdnas procesas.

Buvo laikai, kai rūpėjo tik lėlės Ingos ir liūto gerovė

Bet tuo pačiu, pastangos, kurias įdedu norėdama numanomo konflikto išvengti yra tokios pačios sekinančios. Būna tokių situacijų, kai esi tarp dviejų ugnių, dviejų pusių, tarp kurių reikia būti arba taikdariu arba barjeru. Žinokit, būti tvora nėra nei lengvas nei smagus užsiėmimas. Rašau šitas eilutes ir galvoju ką terapijoje sužinočiau apie tokių jausmų priežastis.

Ką daryti?

Nesu kvalifikuota dalinti patarimus, kaip tvarkytis su savybėmis, kurios trukdo gyventi. Tam yra ne vienas specialistas. Pagaunu save panašioje situacijoje ne pirmą kartą ir surašiau kas man padeda nepamesti savęs, net kai labai daug galvoju apie kitus, o kiti apie mane - ne.

Savistaba

Pagauti save situaciojoje, kai rodos, viskas blogai. Ir paklausti ar tikrai blogai. Informacija, kad restoranas, kuriame prieš porą metų valgėme picą, pasirodo šiemet picos jau nekepa, išmušė man saugiklius. Labai tikėjausi, kad radome vietą kur visiems bus ką valgyti (išrankių valgytojų tėvai supras apie ką aš).

Toje situacijoje garsiai pasakiau “aš taip noriu, kad visiems būtų gerai”. Ir supratau, kad man pačiai kažkas negerai. Nes iš manęs niekas nereikalauja patiekalų visiems skoniams. Aš ir tik aš sugalvojau, kad jei bus valgyt tėvams, tai nebus vaikams ir atvirkščiai. Atsipalaiduok, moterie!

Tuščių indų teorija

Ši teorija skamba maždaug taip - negali pilti iš tuščių indų. T.y. jei tavo pačios indai bus tušti, neturėsi ką duoti kitiems (šeimai, kūrybai, aplinkai, you name it).

Pastebėjau, kad mano išsigalvotas kitų poreikių tenkinimas labai stipriai ir labai greitai mano indus ištuština. Pabrėžiu - poreikių, kuriuos pati ir sugalvojau, ar tariausi numananti.

Čia vėl grįžtu prie savistabos ir savęs stabdymo. Dažniausiai nereikia duoti, jei tavęs neprašo.

Pabaigai

Norėčiau visą šitą situaciją panagrinėti, per kartų, šeimos, vyriausios dukros ir anūkės prizmes. Jaučiu, kad būtų galima atkapstyti ne vieną ir ne du įdomius dalykus. Meilę per maistą, perimtą iš vienos giminės moters, konfliktų vengimą ir jautrų reagavimą į aštrias situacijas - iš kitos. Išlįstų ir kokia nors vaikystės trauma.

Suprantu, kad neatsirado šita mano savybė iš niekur.

Ir aišku labai gerai, kad suvokimas, kad ne viskas visada man gerai veda prie kito žingsnio - sprendimų paieškos. Ar jums pažįstami mano jausmai?

Linkiu dažniau galvoti apie save ir savo poreikius.

Ačiū, kad skaitote :)

p.s. visiems, laukiantiems NAUJAKURIŲ, pažadų dažnesnius jų pasirodymus jau nuo kitos savaitės.