Patarimai, kurių neprašiau

Išgirdusi žemiau išdėstytą istoriją, mano mama pasakė - va tau ir idėja dar vienam tekstui. Beveik savaitę galvojau, ar verta apie tai kalbėti. Tekstas atsirado. Greičiausiai, reikėjo ir man pasipasakoti plačiau, o susirašinėjimas šia tema su bičiulėmis, atskleidė, kad tokios istorijos dažnos.

Lygiai prieš savaitę, penktadienį, maždaug 7:30 Instagrm’e sulaukiau žinutės. Kadangi esu ją, bei po jos sekusias žinutes ištrynusi, pacituoti negaliu. Bet mintyse visą savaitę vis grįžtu prie tos žinutės turinio ir bandau suprasti, kas žmones traukia už liežuvio.

Nes kai žinutė prasideda: “aš jau seniai tave pažįstu, labai noriu tau gero, bet žinok atrodai prastai, tau reikia susitvarkyti..” gero nelauk.

Patisklindama pasakysiu, kad žmogus, žinodamas apie mano gyvenimą tik iš instagramo, parašė man nuoširdų atsiliepimą, kuriame buvo siūloma apsikirpti, uždažyti žilus plaukus. Trumpai tariant - susitvarkyti ir atrodyti geriau, nei dabar. Ir aišku viskas tik gero man norint. Dar buvo parašyta, kad aš viešas asmuo ir turėčiau rodyti pavyzdį moterims.

Mano pirma reakcija į tokią žinutę buvo WTF. Ne dėl to, kad gavau pasiūlymą paslėpti žilus plaukus. Labiau dėl to, kad kai kritika moters išvaizdai apvelkama gerais norais, apeliuojama į ilgametę draugystę (iš mano perspektyvos - labiau aplinkybių padiktuotą pažintį) ir pateikiama kaip gero linkėjimas, iš tikrųjų tai nėra gero linkėjimas. Mažų mažiausiai tai yra negražu.

Antra, jei jau taip gerai mane žino, turėtų žinoti, kad aplinkinių pastabos ir pastebėjimai apie mano pasirinkimus man nelabai rūpi. Niekada nerūpėjo. Net jei labai gero tie patarėjai nori.

Taip ir parašiau savo atsakyme. Dar pridurdama, kad jei ir rodau kokį pavyzdį būdama truputį aktyvesnė viešojoje erdvėje, tai tik tą, kad būkim visos kaip norim. Senkim kaip norim, dažykim arba nedažykim plaukus, nagus ar blakstienas. Nes svarbiausia tau pačiai būtų gerai.

Ir žinoma, kad tos žinutės mane paveikė. Ne taip, kad bėgčiau į parduotuvę plaukų dažų, bet porą dienų po to jaučiausi nemaloniai. Galvoje vis sukosi mintis, kodėl žmonės taip daro. Kas traukia už liežuvio ir kviečia prie klaviatūros rašyti savo nuomonę ir dalinti neprašytus patarimus. Ypač neprašytus patarimus. Ir kodėl moteris taip daro kitai moteriai?

Nuo pat mažų dienų mergaitės mokomos būti patogios, gražios, malonios. Atitikti kažkieno lūkesčius. Būti plonos, susišukavusios, nežvengti kaip kumelės. Prieš beveik du metus rašiau tekstą apie tai, kas tinka moterims. Jau minėtame Instagrame, kalbu apie meilę sau ir buvimą savimi. Auklėju savo artimą aplinką, kad nėra ko komentuoti vaikų, moterų ir vyrų kūno pokyčius. Žiūrėkim savęs. Prižiūrėkim SAVO plaukus, kūną, minčių higieną ir tai, kaip elgiamės su kitais žmonėmis. Nekiškim savo nuomonės ten, kur jos niekas neprašo. Nes neprašytai nuomonei yra tik viena vieta:

Tikrai buvo didelė pagunda nusiųsti vietoj atsakymo šitą paveikslėlį. Bet aš suaugusi moteris ir susilaikiau. Dabar galvoju, kad be reikalo.

Taigi, ką daryti, jei tavęs niekas neprašo patarimo, bet labai norisi juo pasidalinti?

Pirmiausia užduokite sau šiuos klausimus:

• Ar buvo prašoma mano nuomonės? Ar manęs klausė patarimo?

• Ar tai yra mano reikalas? Kodėl jaučiu, kad tai, ką noriu pasakyti, yra svarbu šią akimirką?

• Ar siūlau savo nuomonę iš geranoriškumo ir empatijos? O gal šis vertinimas ir mano ego išpučia mano savigarbą, verčia mane manyti, kad mano nuomonė yra pranašesnė ir turi būti išklausyta?

• Ar esu šios temos ekspertas? Ar galėčiau pakenkti, jei išsakau savo nuomonę tik remdamasis patirtimi, o ne žiniomis + tyrimais?

Vis dar norisi siūlyti savo nuomonę ir neprašytus patarimus? Jei taip, jums reikia pagalbos.

O jei sulaukėte neprašyto patarimo, kuris tiesiog lygioj vietoj atsirado ir gerokai sugadino nuotaiką - nebūkite kaip aš. Vardan senos pažinties nesistenkite pasiuntimo toli įvynioti į mandagias frazes. Siųskite iškart ir toli, ir tiesiai šviesiai.

Nes mūsų išvaizda yra tik mūsų reikalas. Mes niekam neskolingos nei paaiškinimo, nei atsakymų.

Apkabinu mus visas nuostabias. Jei turite savo istorijų šia tema, labai lauksiu jūsų žinutės.

---

Jei jums patinka tai, ką rašau ir kuo dalinuosi, paremkite mano kūrybą 5 eurais per mėnesį. Galite galvoti apie tai kaip apie arbatpinigių stiklainį, kurį matome kavinėse. Tik todėl, kad yra tokių skaitytojų kaip jūs, aš galiu atsisakyti reklamų ir daryti tai, ką moku geriausiai.

---

Visi tekstai yra nemokami. Tačiau jei jaučiate, kad rašau tai, kas artima jums, visada turite galimybę pavaišinti mane kava :) Spauskite mygtuką žemiau ir galėsite mano kūrybą paremti vienkartine parama.